skambterėti

skam̃bterėti, -ėja (-ia Ser), -ėjo Š, NdŽ, skámbterėti KŽ 1. žr. skambtelėti 1: Skam̃bterėjo lėkštė, puldama žemėn Ūd. Mokėsi, kaip niekam negirdint atidaryti duris ir įeiti, kad nė klingė neskambterėtų rš. 2. žr. skambtelėti 3: Jijė į stiklinę skam•bterėjo J.